leistinys

leistinỹs, -ė̃ adj. (3^a) 1. žr. leistinis 1: Leistinė̃ kankolynė – kankoliai yra suleisti į verdantį vandenį Šts. 2. lydytas: Valgiams gaminti tinka ne tik sviestas, bet ir taukai, kad tik ne leistiniaĩ Plt. Sviesto vietoj pirkdavau léistinius taukus Plt. 3. žr. leistinis 3: Aje, jau ta leistinė̃ tora sugriuvo gatavai Šts. 4. žr. leistinis 4: Seniau buvo liepiniai šniūrai, o nujau leistiniaĩ Žeml.

◊ iš leistinių̃ leistinai, mestinai, sviestinai: Iš leistinių̃ kad paleido – kliuvo kirviu į pečiomentę Šts.